Lietuvos kaime gerai gyventi galima: geroji patirtis Varėnoje

Dargužiai 2Vasario 26 d. Varėnos rajone Dargužių kaime VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros Verslumo skatinimo ir tautinio paveldo skyrius pradėjo seminarų ciklą Lietuvos regionuose tema „Sveikesnis maistas – geresnis gyvenimas“. Seminare kalbėta apie vietines maisto sistemas: savivaldos, bendruomenės bei trumpųjų tiekimo grandinių dalyvių bendradarbiavimą, nacionalinę bei ES paramą trumposioms tiekimo grandinėms organizuoti, plėtoti socialinius verslus ir kt. Aktualiomis temomis kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo vystymosi tyrimų instituto profesorė Vilma Atkočiūnienė, VšĮ „Versli Lietuva“ projektų vadovė Aušra Pulauskaitė, ŽŪM 2-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus atstovė Nomeda Padvickaitė.
Apie Varėnos krašto iniciatyvas, Dargužių amatų centro įkūrimą, jo veiklas kalbėjo centro direktorė Sigita Švedė.
Seminaro metu buvo pristatyti sėkmingai veikiantys vietos bendradarbiavimo, trumpųjų maisto tiekimo grandinių pavyzdžiai.
Žemės ūkio kooperatyvas „Lietuviško ūkio kokybė“ šiuo metu administruoja mobiliųjų turgelių veiklą bei vienija auginančius, perdirbančius ir parduodančius maisto produktus ūkininkus. Kooperatyvo direktorius Mindaugas Maciulevičius pasidalino prisiminimais kaip buvo kuriamas ūkininkų krautuvėlių po stogu tinklas „Kraitė“. Čia prekiaujama tradicine lietuviška namine duona, pyrago gaminiais, varškės sūriais, senoviniais receptais rūkytais mėsos gaminiais, daržovėmis ir kitais skanėstais. Krautuvėlėse, kur prekiaujama produkcija iš visos Lietuvos, galima rasti net mėsos, daržovių, uogų užaugintų Šakių rajone.

Dargužiai 3Prekybos sistemas, kuriamas socialinio verslo pagrindu pristatė Eimantas Stoškus iš Tėviškės namų bendruomenės Alytaus rajone. Ši bendruomenė jau daugiau nei tris metus organizuoja sveikatinančios mitybos sesijas "Sveikatos baras". Renginiai skiriami onkologiniams ligoniams ir jų artimiesiems. Bendruomenė įkūrusi “Tėviškės namų krautuvėlę”, kurioje galima nusipirkti vaistažolių arbatų, natūralių, ekologiškų produktų bei kitų sveikos mitybos gaminių. Pirkdamas krautuvėlėje kiekvienas remia vėžio informacijos ir paramos centro veiklą. Surinktos lėšos skiriamos onkologinių ligonių ir jų artimųjų psichosocialinei pagalbai ir užimtumui organizuoti.
Apie Dargužių kaimo bendruomenės sukūrimą, neformaliojo susivienijimo “Sūrininkų Namai” įkūrimą, jo puoselėjimą, vystymą, savo ožkų ūkio kūrimą ir plėtrą, sunkumus, rezultatus ir ateities planus pasidalino Valdas Kavaliauskas iš Varėnos rajono, gyvenęs Dargužiuose. Dabar jo ūkis įkurtas Jakėnų seniūnijoje už Puodžių km., šiuo metu laiko virš 100 avių, pagamina įvairių skonių sūrių, jais prekiauja Dargužiuose, Varėnoje, Alytuje, Vilniuje. Jo pagamintais sūriais buvo vaišinami ir seminaro dalyviai.
Išvykus Valdui Kavaliauskui iš Dargužių “Sūrininkų namus” prižiūri, tęsia veiklą Sūrininkų Dargužiuose atstovė Roberta Verbickienė. Seminaro dalyviai aplankė “Sūrininkų Namus”, kuriuos Roberta aprodė, pristatė jų veiklą, pakalbėjo apie ateities planus. Čia sūrius pardavimui pristato vietiniai ir aplinkinių kaimų sūrių gamintojai. Sūriai įvairūs ne tik skoniu, bet galima rasti tiek karvės pieno sūrių, tiek ožkos. Buvo galimybė nusipirkti sūrių lauktuvėms.
Dargužiai 4Dar vienas aplankytas objektas, trumpųjų maisto grandinių pavyzdys – “Maruko ūkis”. „Maruko ūkis“ – pradėjo veiklą prieš šešerius metus. Tai sėkmingas šeimos gyvulininkystės ūkio pavyzdys iliustruojantis, kaip turi veikti trumpųjų tiekimo grandinių dalyviai. Čia produkcija vartotojui patiekiama pagal principą – nuo lauko iki stalo – viską atlieka patys ūkininkai: užaugina gyvulius, pagamina produkciją ir patys ją parduoda. „Auginame sau, o produkcijos perteklių parduodame“, – sako „Maruko ūkio“ šeimininkas. Pats ūkininkas – Marius Verbaitis daugiau dirba su mėsa: dešrų gamyba, mėsos rūkymas ir kt., o jo antroji pusė – užsiima pieno gaminiais: pienas, sūriai, varškė. „Nežinojau nuo ko pradėti, kaip ir ką daryti. Auginau viską – vištas, žąsis, triušius, avis ir kt. Dabar, manau apsistosiu ties stambiaisiais gyvuliais“, – gamtine žemdirbyste užsiimantis Marius Verbaitis gyvulius augina tik natūraliai. Jo tikslas vartoti kuo švaresnį maistą. Pasak jo, ketverius metus rinkosi gyvūnus, kuriuos augins ūkyje. „Pirmosios veislinės vištos mano siūlomų gyvenimo sąlygų neatlaikė, – gyvūnai čia ganosi bei vaikščioja laisvai – ūkininkas jiems siūlo ir padirbėti – patiems susirasti sliekų. – Dabar ūkyje auga vien tik vietiniai gyvūnai: tie kurie čia gimė ir užaugo“.
Ūkininkas naudojosi Jaunajam ūkininkui teikiama KPP parama, taip pat ketina pasinaudoti ir parama apsaugai nuo vilkų. „Pernai per visus šiuos šešerius metus turėjau didžiausią nuostolį. Per du kartus vilkai išpjovė visą bandą – 30 avių, kurios netrukus turėjo atsivesti ir prieauglį, – apgailestavo ūkininkas. – Antrą kartą tokios klaidos nedarysiu – tinkamai neįsirengęs gardų, avių laikyti nepradėsiu“. Marius pažymi, jog nesitikėjo, kad vilkai ateis per Merkį, nes visa likusi teritorija buvo aptverta dviguba tvora. Tik 1,5 km riba su upe tvoros neturėjo.
Mariaus planuose – įsirengti pieno perdirbimo cechą, taip pat rūkyklą bei mėsos vytinimo patalpą. „Plėsti ūkio pajėgumų neturiu galimybių – visos aplinkinės žemės yra supirktos, o mano gyvuliai ištįsus metus gyvena laisvėje – jiems reikia daug ploto“, – pasakoja entuziazmo pilnas ir vaišingas šeimininkas.

VVG informacija

Zenklai

Apklausa

Kaip vertinate bendruomeninio verslo kūrimo galimybę bendruomenėje?