Dieninė stovykla „Čia mano kraštas“ 2“

Informacija

Parašyta 2014 Spalio 31, Penktadienis 15:54

Sintautų seniūnijos Veršių kaimo bendruomenės centras baigė įgyvendinti dar vieną projektą, rengtą pagal Šakių krašto vietos plėtros strategiją. Kiek daugiau nei 50 tūkst. litų vertės projektas skatino vietinio jaunimo užimtumą, mokė juos bendravimo įgūdžių, skiepijo meilę savam kraštui.

Dar 2013 m. sausio 1 dieną Sintautų seniūnijos Veršių kaimo bendruomenės centras pradėjo įgyvendinti vieną iš daugelio savo projektų -  „Dieninė stovykla „Čia mano kraštas“ 2“. Bendra projekto vertė buvo 56,25 tūkst. Litų. Didžiąją dalį lėšų kaip paramą (45 tūkst. Litų) skyrė EŽŪFKP ir bendrojo finansavimo lėšų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, 11,25 tūkst. Pridėjo Šakių rajono savivaldybė. Projektas įgyvendintas pagal Šakių krašto integruotos vietos plėtros strategiją „Gyvensenos kokybės gerinimas Šakių rajono kaimo vietovėse“ 2 prioriteto 2.1. priemonę „Bendruomeniškumo ugdymas bei partnerystės ir bendradarbiavimo stiprinimas“. Projekto Nr. LEADER-12-ŠAKIAI-03-019.

Vietos projektą įgyvendino Veršių bendruomenės centras, jam vadovavo Laimina Auštrienė. Bendruomenė šiuo projektu kėlė tokį tikslą: plėtoti bendruomenės veiklą, užimant vaikus, ugdant pilietiškumo, patriotizmo jausmus, skatinant istorijos pažinimą, tradicijų išsaugojimą, ugdant meilę ir pagarbą gimtam kraštui ir jo žmonėms, propaguojant masinę sportinę ir kultūrinę veiklą.

Nuo 2013 metų birželio 24 d. iki liepos 7 d. Beržynų mokyklėlėje šurmuliavo įvairaus amžiaus jaunimas, sukviestas Veršių bendruomenės centro į dieninę stovyklą, vykdant projektą „Dieninė stovykla „Čia mano kraštas“ 2“. Dalyvavo 50 vaikų ir jaunimo nuo 8 iki 18 metų amžiaus iš Veršių kaimo bei kitų Šakių rajono vietovių pagal paruoštą programą.

Susirinkę stovyklautojai gamino įvairius darbelius iš popieriaus, molio, džiovintų augalų, vilnos, karoliukų. Tam tereikėjo priemonių, mokytojų pamokančių žodžių ir vaikų rankelėmis buvo sukurtos įvairiaspalvės gėlės, sveikinimo atvirukai, įvairūs auskarai bei apyrankės, o taip pat ir daug kitokių nuostabių dekoracijų, gražių daikčiukų.

Visus stebino piešiniai ant vandens. Inde ant sutirštinto vandens vaikai teptukais pritaškė specialių dažų, po to pagaliukais kūrė vaizdus. Galiausiai vaizdas buvo perkeltas ant popieriaus ir taip gavosi nuostabūs piešiniai, kuriuos vėliau vaikai įrėmino savo sukurtais rėmeliais, taip gaudami nepakartojamus paveikslus. Tai buvo savotiška meninė terapija kiekvienam dalyviui.

Nemažiau nuostabos suteikė ir piešimas ant šilko, kurio paslapčių mokė Gailina Matijošaitienė. Tai daug kantrybės ir laiko reikalaujanti meno šaka, bet rezultatai visada džiuginantys.

Gerą pusdienį mokytojos Galinos Sniečkuvienės padedami stovyklautojai dabino mokyklėlės koridoriaus sienas. Jose nupiešė įvairiaspalves gėles, kurios čia susirinkusiems mokinukams visada primintų vasarą.

Dekupažas taip pat daug kantrybės pareikalavo iš stovyklautojų, juk darbelius dažai, lauki kol išdžius, padengi sendinimo laku, vėl lauki kol išdžius, vėl dažai ir vėl lauki ir t.t. kol gauni galutinį norimą rezultatą.

Visą dieną vaikai mokėsi kurti filmus. Čia jie sužinojo, kad viską, kas mus supa dabar ir jei tai užfiksuosime vaizdo kamera, fotoaparatu ar net paprasčiausiai telefonu, po keliolikos metų taps labai vertinga mūsų gyvenimo istorija. Todėl stovyklautojai turėjo galimybę patys filmuoti, buvo mokomi filmuotą medžiagą apdoroti kompiuteriu ir sukurti trumpą filmuką. Visų šių gudrybių mokė buvęs šios mokyklos mokinys Viktoras Jurčenko.

Kas būtų per stovykla, jei nebūtų sporto. Šį kartą stovyklautojai susipažino su rytų kovos menais, kurių mokė Šakių sporto klubo „Audra“ mokytojai. Vaikai išmoko kaip taisyklingai ir saugiai atlikti kūlverstį, kaip apsisaugoti nuo įvairių smūgių, kaip saugiai parkristi ir daug kitų dalykų. Be šių užsiėmimų vaikai dar žaidė kvadratą, krepšinį, tinklinį, spardė futbolo kamuolį, mosavo badmintono raketėmis, mėtė kamuoliukus, sukiojosi ant diskų, šokinėjo per virvutes ir žaidė kitus žaidimus. Saulėtomis dienomis ėjo maudytis į neseniai sutvarkytą tvenkinį, ten suposi, karstėsi įvairiose vaikų žaidimų aikštelėse.

Stovyklos metu viena grupė aplankė Kretingos dvarą, jo parką, žiemos sodą, Kretingos evangelikų Liuteronų bažnyčią, Kretingos Apsireiškimo vienuolyną, Klaipėdos jūrų uostą,  susipažino su jo veikla ir galimybėmis, apžiūrėjo kruizinius laivus, Gintaro muziejų Palangoje, demonstracines gintaro apdirbimo dirbtuves, Orvydų sodybą – muziejų. Stovyklautojai turėjo galimybę pažaisti pajūryje Palangoje, pasigrožėti jūra nuo tilto. Kita grupė lankėsi Vilniuje, kur apžiūrėjo Gedimino pilies bokštą, nacionalinę dailės galeriją, Arkikatedrą baziliką, Šv. Onos bažnyčią, Aušros vartus, Vilniaus universitetą, pinigų muziejų, energetikos ir technikos muziejų, žvalgėsi po apylinkes iš televizijos bokšto.

Mokytojai Vidai Čeplevičienei padedant mokėsi šokti bei dainuoti, ruošė programą stovyklos uždarymui, kartojo stovyklos himno žodžius, virpino gitaros bei kanklių stygas. Stovyklos metu buvo organizuojami užsiėmimai vyresniam jaunimui, virš 18 metų, taip pat dalyvavo ir vyresni Veršių kaimo gyventojai, panorę susipažinti su menų įvairove.

Projektas sudarė sąlygas įvairių amatų propagavimui, kultūrinio, kulinarinio paveldo puoselėjimui, suvienijo bendrus interesus turinčius paauglius, vadovus, bei mokytojus, padėjo išsaugoti gyvąją etninę tradiciją. Manoma, kad jaunimas gebės bendrauti, kultūringai ir prasmingai praleisti laisvalaikį, įgijo įvairių žinių. Stovyklos metu buvo ugdomas pasitikėjimas savimi, jaunuoliai psichologiškai tvirtėjo. Sukurti ryšiai tarp bendruomenės centro ir jaunimo gerina tarpusavio bendravimą, susiklausymą. Paaugliai iš skirtingų šeimų, gyvenamųjų teritorijų, išmoko bendradarbiauti seminaruose, mokymuose, kartu dirbti, poilsiauti.

Kiekvienas stovyklos dalyvis turėjo galimybę save realizuoti, pristatyti kitiems. O visi kartu sukūrė ir stovyklos himną:

Buvau šiais metais ir būsiu kitais,

Kur susirinkome mes kaimo vidury.

Ir ten, mūsų balsas skamba dar garsiau

Už stovyklą,  už stovyklą skamba garsiau.

Ir jeigu pilnas idėjų esi

Ateik į stofkę mūsų balso ir kūrybos paklausyt

Aidi aidi,

Visa tai pamiršt, neįmanoma...

Priedainis:

Nebemiega kaimynai,

Nebemiega kartu ir jų vaikai,

Mes su jais,

Mes su jais,

Mes nemiegam kartu.

Pilna sporto salė

Kvadratą žaidžiančių vaikų,

Mes su jais,

Mes su jais,

Mes žaidžiam kartu

Mes kartu...

Nesvarbu, koks tavo amžius,

Ei tu, koks ten tavo vardas?

Mes šiandien galim pagyventi linksmiau,

Padaryk, padaryk šventę sau.

Kaip smagu, čia mūsų kraštas,

Tas geras, kas jį suranda.

Mes galim šiandien pagyventi linksmiau,

Padaryk, padaryk šventę sau.

Priedainis:

Parengta pagal Veršių bendruomenės centro pateiktą informaciją ir nuotraukas.

{vsig}naujienos/14-10-31/versiai{/vsig}