Šakių VVG laukia dar daug darbų

Informacija
Parašyta 2010 Birželio 10, Ketvirtadienis 01:00

Kuomet šių metų vasarį Šakių Vietos veiklos grupės (toliau VVG) administracija ir Prienų Vietos veiklos grupės vadovė Aušra Kazlauskienė pasirašė dvišalę bendradarbiavimo sutartį, pokalbio metu bendrauta ne tik apie būsimą oficialų bendradarbiavimą, bet rasta ir daugiau temų. Kalbėta apie VVG vaidmenį konkrečioje visuomenėje, pasitaikančias problemas,  ypač - VVG administravimo išlaidų problemą. O ilgiausiai diskutuota apie tai, kokie darbai laukia ateityje.

Šakių rajonas dar 2007 metais patvirtintoje Šakių krašto vietos veiklos strategijoje numatė įgyvendinti apie 50 įvairių projektų, vertų apie 9 mln. daugiausia ES paramos ir nedidelės dalies rajono savivaldybės biudžeto litų. Nuo 2008 metų pabaigos strategijos įgyvendinimui Šakiuose buvo suformuota VVG administracija, kuriai vadovauja rajono vicemeras Algimantas Damijonaitis. Realų darbą  dirba trys moterys: administracijai vadovauja Ilma Žukauskienė, projektinę veiklą koordinuoja Jurgita Makūnaitė,  finansus šiuo metu tvarko Aušra Levišauskienė.

Dar tvirtinant minėtą strategiją, buvo įvardinta ir suma administravimo išlaidoms: 10 proc. nuo visos strategijos sąmatos, tai yra apie 900 tūkst. litų. Šių lėšų administravimo išlaidoms (didžioji dalis tenka dirbančiųjų algoms apmokėti) turės užtekti iki 2013 metų pabaigos, kuomet baigsis LEADER programa. Vadinasi, skaičiuojant nuo 2009 metų pradžios, vienam mėnesiui šakietės turi apie 15 tūkst. Litų biudžetą. Su kuriuo reikia išsiversti ne tik išmokant algas administracijai bei su jomis susijusius mokesčius, bet ir padengti kitas išlaidas: transportą, patalpų išlaikymą, išlaidas kanceliarijai ir kt.

Per maždaug metus darbo moterys jau pamažu įžvelgia ir pagrindines VVG strategijų įgyvendinimo problemas. Viena didžiausia jų – didžioji dalis kaimiškųjų rajono bendruomenės centrų nesupranta, kad VVG

administracija tegali atlikti tik rengiamų projektų koordinatoriaus - vertintojo vaidmenį. Rengti projektų, siūlyti idėjas jos net negali pagal savo kompetenciją, nes administracijos prievolė - sekti ir koordinuoti, kad tinkamai būtų įgyvendinta visuomeniniais pagrindais dirbusios Šakių krašto Vietos veiklos grupės strategija.

Akcentuodama šį faktą, I.Žukauskienė apgailestavo, kad didžioji dalis rajono bendruomenių centrų iki šiol nesupranta VVG administracijos rolės. Ir, dažniausiai nepelnytai, kaltina administraciją neveiklumu

ar net beprasmišku ES lėšų švaistymu nereikalingai veiklai. "Apmaudu dėl to. Gal ir mūsų kaltės šiek tiek yra, galbūt mes per mažai viešiname savąja veiklą. Bet patikėkite, darbo tikrai yra nemažai. Vis dažniau pas mus apsilanko kaimiškųjų bendruomenių centrų atstovai, rengiantys įvairius projektus. Ypatingai daug problemų kelia žemės priklausomybės dokumentai, įvairių techninių dokumentų tvarkymas. Visa tai dar apsunkina ir pastaruoju metu nuolat besikeičiančios tvarkos, esamos ar dar būsimos įvairių valstybinių institucijų reorganizacijos, biurokratizmas ir pan."- motyvavo I.Žukauskienė.

Projektų koordinatorė J.Makūnaitė, pritardama administratorės mintims, įžvelgė ir dar vieną dalyką: dažnai VVG administracijos darbuotojos net ne pagal savo funkcijas eina ir aiškinasi įvairias situacijas įvairiose institucijose. "Ir tikrai dėl to mes nesiskundžiame. Net jei kurio nors darbo mūsų pareigybės ir nenumato, mes vadovaujamės tuo principu, koks yra pačios LEADER programos įgyvendinimo principas: kurti ir dirbti tam, kad vietinė bendruomenė gyventų kuo geriau",- dalinosi mintimis Šakių VVG administracijos projektų koordinatorė. Pridūrusi, kad ne visų bendruomenių centrų vadovai yra tokios pačios asmenybės, ne visi jie vienodai drąsūs, ne visi projektus rengiantys žmonės žino, nuo ko ir ką reikia pradėti daryti. Štai čia ir prasideda sunkiai apibrėžta VVG administracijos kompetencija.

Jau 2010 metų pradžioje moterys kalbėjo: patvirtinta Šakių krašto vietos veiklos strategija, tikėtina, šiek tiek koreguosis: nuo 2007 metų rajone atsirado dar keli nauji bendruomenių centrai. Atsinešę savas idėjas, savas mintis, kokius projektus rengti savojo krašto gerovei.  Tai, ypač "mažųjų" projektų atžvilgiu, gali sudaryti ir šiokią tokią konkurenciją. "Bet tai greičiausiai bus tik į naudą, nes kuo geriau bus parengtas projektas, tuo bus didesnė tikimybė gauti jam paramą. Kai tik pradėjo steigtis nauji kaimiškųjų bendruomenių centrai, savotiškai sujudo ir kiti, kurį laiką lyg ir buvę ramybės būsenoje, bendruomenės centrai. Tai tik į gera, nes laikas eina, ir nesinorėtų, kad mūsų pačių patvirtintos strategijos įgyvendinimas imtų strigti",- kalbėjo šakietės iš VVG administracijos.

Balandžio mėnesį jau įvyko pirmasis paraiškų kvietimas ES paramai gauti pagal LEADER programą. Šakiečiai pateikė devynias paraiškas, pirmuosius vertinimus praėjo septynios. O visas didysis Šakių krašto

VVG darbas - dar prieš akis. Nuolat aktyvinamos tiek senosios, tiek naujai besikuriančios Šakių rajono kaimiškosios bendruomenės rengti smulkiems, iki 35-45 tūkst. litų vertės, projektams. Tarp kurių, neoficialiai prognozuoja, bus net konkurencija: didžioji dalis rajono kaimiškųjų bendruomenių centrų visuomet buvo aktyvūs, naujieji kuriasi būtent tam tikslui, kad tinkamai savajam kraštui išnaudoti ES LEADER programos paramą. O mažiau aktyvūs centrai pastaruoju metu rimtai peržiūri savus tikslus, daugelyje jų keitėsi ir vadovybė.